- išgliurti
- išgliùrti intr. išgverti, išklerti: Ans avėjo išgliùrusiom klumpėm Varn. Anų durys, vartai, net ir langai išgliùrę Mžk. Tokiu išgliùrusiu keliu važiuoti – vienas vargas Mžk. \ gliurti; išgliurti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
iškliurti — iškliùrti intr. išgverti, išgliurti, iškiožėti: Jo kaulai lyg iškliùrę patapdavo J. Neiškliurk, girdi? rš. kliurti; apkliurti; atkliurti; iškliurti; sukliurti … Dictionary of the Lithuanian Language